Papurto varpą, Jums taip pat patiktų

Nuo Neries atvilnijęs pavasarinis vėjas kutena veidus. Jei yra klausimų dėl užsakymo,prašome susisiekti su mumis iš anksto ,mes visada čia, kol gausite laimingas atsakymą. Ištiesiau ranką prie šaukšto ir suspaudžiau jį taip, tarsi šis metalinis stalo įrankis galėtų palaikyti mane. Sales, juodas nuo tamsos, ir sales, geltonas nuo saulės. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 12kaltinamas pagal Lietuvos Papurto varpą baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį. Įkaitusias anglis lyžtelėjo pašokusi liepsna.

Žinau tikrai — ji turi gyvą širdį, Žinau — šiąnakt ji daugelį paguos. Tikėjimo gėriu siųs kibirkštėlę Ir draugyste, ir papurto varpą lig mirties.

Jos mirksintys iš tolo spindulėliai Bus širdyje žadėjimu vilties, Kad obelų žiedai skambės Šopeną, Kad volungės lietutį žemėn kvies, Kad šiltos rankos, lauktos ir mylėtos, Vėl švelniai liesis manojo peties. Tik neužgesk, mieloji, netgi rytą.

Prie mūsų prisiartino mergaitė, kai ji pasuko apskritą veidą į Meiblę, mane apėmė kartus nusivylimas. Baltame audinyje kuo puikiausiai matėsi lygintuvo paliktas atspaudas, kraštai juodavo lyg apanglėjusio skrebučio. Meiblė terkštelėjo mano lygintuvą ant didžiulės juodos viryklės už mūsų nugarų ir užkliudžiusi klubu privertė duoti kelią. Visos mergaitės, paliovusios skalbti, gręžti ir lyginti, pasisuko pasižiūrėti. Pačiupusi užvalkalą, Meiblė pravėrė viryklės dureles ir įmetė jį į vidų.

Tik kitą naktį vėl viltim žibėk. Saulėgrąžų Saulės nuslysta Žemę, išleidžia savąsias kasas.

Klajūnas Pūtys — voras; šilko gijom voratinklį veja, neria kilpomis kovo skraistes. Beržas karčius papurto.

Sužvinga žirgeliai!. Šlaitai sužydruoja žibuoklių nertiniais takais. Danguj ir ant Žemės žolelės, šapeliai žaliuoja; purienos, prie molio Žmogus Aviliuos?

Dievo bitės ant lakų; skruzdės, boružės, žygiai ir kiti vabalai, kirminai, mašalėliai — į Saulę! Jau Pavasaris, tuopų lajose Amalus sėja; Sėjėjas kaip Vėjas darbuojas laukuos Palikę krantus, Vandenynų kanalai laluoja.

Karkluos, švendrynuose ir pernykščių žolynų brūzgynuos. Kre kre!

Prie kurmiarausių tortų pempės kuodais šiauštais akliems Kurmiams puikuojas. O laukymėj, kur Nebylės gulbės žiemoja, Pilkos gervės darnoj sparnais suplasnoja.

Žmogui Lygiadienio viltį į laimę Rasos rytais Baltų alkoj šventoj balsu lyg varpu padėkoja: juda, kruta, kirba, klumpa, zyzia, zvimbia, ūžia, krebžda, auga, veši, kyla