Didziojo varpos paveikslelis, Dominuojančiame „Tour de Perth“ iš „CharterMason-Giant“ bus rodomi ateities dalykai
Arkties frontas rytoj keliauja daugiau šalčio ir sniego, tviteryje parašė Bradley sausio 19 d. Džiaugiamės, kad šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti lietuviškai, bet dažnai net nesusimąstome, kokia kaina tai buvo pasiekta. Dėl tam tikrų pa laptingų prieža čių, nor didžiau i Ar perduodamas nario dydis Didelis tekstas, mažas tekstas - Lašai Jie turėtų efektyviai padidinti nario dydį. Suprantama, šiandienos ekonominė situacija taip pat daug lemia, galbūt verslininkai abejoja investicijų į naują verslą pelningumu, tačiau valstybės kapitalo dalyvavimas šioje veikloje nenumatytas. Kokia informacija yra pateikiama berniukams? Rusijos valdžia vienuolyną uždarė, vienuolyno fondus nusavino, paliko 30 dešimtinių žemės.
Daiva Kalašnikovaitė. Nauji iššūkiai lietuviškam žodžiui Kasmet gegužės 7—ąją minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Džiaugiamės, kad šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti lietuviškai, bet dažnai net nesusimąstome, kokia kaina tai buvo pasiekta.
Versdami kovų už spaudos laisvę istorijos puslapius, prisimename lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį —kada Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtine dalimi ir bet kokia raštija lotyniškais rašmenimis Lietuvoje buvo uždrausta.
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Tada Mažojoje Lietuvoje daugiausia Tilžėje buvo leidžiami lietuviški kaip padidinti zmogaus genitalu dydi, knygos, religiniai paveikslėliai ir gabenami į Didžiąją Lietuvą. Tuo metu tarp lietuviškos spaudos gynėjų aktyviai reiškėsi knygnešys, spaudos darbuotojas, bibliografas, publicistas Juozas Angrabaitis. Dirbo Otto Mauderodės spaustuvėje. Rašė publicistinius straipsnius, antirusiškus paskvilius.
Savo prisiminimuose J. Už tai turėjau gana brangiai primokėti. Ne tik iš tėvynės turėjau išbėgti, bet ir iš Prūsų šalies, kur per 6 metus slapsčiausi, daugiausia būdamas Tilžėj, Mauderodės spaustuvėj per korektorių.
Šie paveikslėliai, nedraudžiami Lietuvoje platinti, buvo tie lietuviški tekstai, kurie iš dalies pramušė spaudos draudimo sieną.
Tarp gausybės išleistų religinių paveikslėlių su lietuviškomis maldomis bei giesmėmis pavyko aptikti itin įdomų J. Angrabaičio išleistą paveikslėlį — karikatūrą. Tas paveikslėlis štai ką rodė: žmonės šventadienį meldžiasi prie bažnyčios, o kacapas žandaras stovi prie šventoriaus vartų ir dairosi, kas iš žmonių turi rankose naujas knygas.
Žandaro užpakalyje stovi velnias su ilga uodega ir prisikišęs žandarui šnabžda į ausį: — Mano broliuk! Žiūrėk, ar nematai, kad anas lietuvis turi visai naują knygą. Ištrauk ją iš jo rankų.
Ruseckas, Didziojo varpos paveikslelis,p. Dievą po pirmu isz Lietuvos iszpleszkysę su bizunais V. Dievą ir tůs žmones, kurie Jį garbinti norėtu isz lietuviszkų kningų. Tai-gi visupirmiausei užgynė lietuviams lietuviszkas kningas. Dabar mato maskolei o ir velnias drauge, kad nėko negali lietuviams padaryti, nes prisiriszę prie visokių brosvų, prie abrozdu V.
Kristaus, o ypatingai prie Jo Szirdies Szkapliėrių. Gimtoji kalba suvokiama kaip sakralus, šventas dalykas. Angrabaičiui teko gyventi svetima Paznokaičio pavarde, būti ištremtam iš tėvynės be teisės grįžti atgal, būti palaidotam svetimame krašte, kur ir jo kapas nėra žinomas, tačiau jo nuveikti darbai pelnė jam nemirtingumą.
Daiva Kalašnikovaitė. Nauji iššūkiai lietuviškam žodžiui - videoline.lt
Tai tik vieno žmogaus gyvenimo istorija, bet ji labai taikliai atspindi to laiko dvasią, puoselėtas vertybes. Bėgantys metai tolina mus nuo praeities įvykių, tačiau modernėjančiame pasaulyje gimtajai kalbai, lietuviškai knygai, tautos identiteto išsaugojimui kyla naujų pavojų ir jiems įveikti vėl reikia sutelktų pastangų.
Mes susiduriame su naujais ne tik spaudos laisvės, kalbos bet ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo iššūkiais. Šiandieninėje didziojo varpos paveikslelis visuomenėje sklinda laisvas žodis.
Skelbiama, kad visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais. Jie privalo gerbti žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatinti visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprinti nepriklausomybę, ugdyti tautinę kultūrą ir dorovę.
Spauda, radijas ir televizija, kaip ketvirtoji valdžia, irgi turi paklusti įstatymams, gerbti visų piliečių teises ir pareigas.
Deja, dar gana dažnai mūsų žiniasklaida nesiskaito su žmogaus teisėmis, yra tendencinga, vengia paneigti arba patikslinti neteisingą, klaidinančią informaciją. Mes visi norime, kad žmonės būtų padorūs, o mūsų įstatymai išmintingi ir teisingi.
Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė: „Lytiškumo ugdymas prasideda vos vaikui gimus“
Ir nors tai yra sunkiai pasiekiami tikslai: dažnai sunku pasakyti, kas yra padoru ir teisinga, kai egzistuoja daug nuomonių apie gėrį ir blogį, tačiau vertėtų įsiklausyti į Bažnyčios nuomonę. Sutinku su Punios šv.
Žinoma, patiems žmonėms lieka pasirinkti, ar jiems mieliau gyventi policinėje visuomenėje ar tikėti, kad kai kurie dalykai yra šventi ir neliečiami. Jokūbo parapijos laikraštis m. Praeities kovose apgintą minties laisvę ir gimtąją lietuvių kalbą turėtume branginti ir saugoti globalėjančiame šiandienos pasaulyje.